Medinės durys pateko į meninį projektą

Amerikoje net ir paprastos daugiabučio medinės durys gali tapti pačiu geriausiu meniniu projektu. Klasikinės meno formos dingo iš pasaulio jau gana seniai – prieš daugiau kaip šimtą metų. Dėl to į meną įsiveržė daugybė labai keistų, neįprastų formų. Viena iš jų – performansas. Kaip tik jis ir buvo surengtas Niujorke, vienoje iš jaunimo ir menininkų mėgstamų vietų, kur buvo tai padaryta.

Savaitę stebėjo duris

Medžio durysPirmoji performanso dalis buvo tokia, kad menininkai su kameromis visą savaitę stebėjo visas medines daugiabučio duris. Žinoma, daugiabučiai ten kitokie negu pas mus, ir daugiausiai ten vyrauja tiesiog medinės durys, vedančios tiesiai į kotedžo tipo namus. Pas mus nelabai daug, tačiau kai kuriuose rajonuose yra vienas kitas tokio tipo pastatas. Šie pastatai taip pat populiarūs ir Anglijoje, Škotijoj, Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje. Jie išlaiko eleganciją, grakštumą, senovės pojūtį, dėl to ir pačios durys būna šiek tiek tarsi antikvarinės. Taigi, savaitę pavykus stebėti duris, buvo surinkta labai daug video ir foto medžiagos apie tai, kas vaikšto pro tas duris, ir kaip visa tai atrodo.

Padarė diagramas

Pirmiausia buvo sukurtos ir lazeriais projektuojamos diagramos. Tose diagramose atsispindėjo, kiek kartų, per kurias duris, kada išeina žmonės. Žmonės nebuvo kategorizuojami pagal lytį, rasę, spalvą, ūgį, amžių ar kažką kitą. Visi buvo laikomi tiesiog paprastais praeiviais, ir svarbiausia, pats meninio tyrimo objektas buvo čia ne žmonės, kurie vaikšto, o būtent tos durys, pro kurias kažkas praeina, išeina, grįžta. Į tai buvo nukreiptas visas dėmesys. Taigi, galiausiai buvo padarytos diagramos, parodančios, kiek žmonių praėjo.

Sumontavo video

Gal galvojate, kad video buvo montuojamas iš tų vaizdų, kai žmonės išeina ir įeina pro medines duris? Tačiau iš tiesų buvo montuojamas video, kuriame atsispindėjo, kaip tos diagramos keičiasi. Buvo pritaikyta šiuolaikinė elektroninė muzika, ir diagramų šokis tapo tarsi tos muzikos vizualizacija. Negana to, pačiame garse taip pat kartais skambėdavo ir gražiai įlietas garsas pačių durų varstymo, trinktelėjimo, žmogaus eisenos, žingsnių. Šios projekcijos buvo rodomos įvairiose vietose, žmonėms buvo smagu matyti, kaip dažnai ir kur vaikšto žmonės pro duris. Šis meninis tyrimas – projektas skatino atkreipti dėmesį į duris. Per jas taip dažnai kažkas išeina, įeina, taip dažnai čia vaikšto žmonės ir galima pasakyti, jos gyvena tikrai įdomų gyvenimą, jeigu jos būtų žmonės, galėtų apie tai papasakoti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *